-
1 ar dievu uz pusēm
1) общ. серединка на половинку2) разг. с грехом пополам -
2 dalīt uz pusēm
гл.общ. делить пополам -
3 dubļi nošķīda uz visām pusēm
сущ. -
4 ezeru no visām pusēm ierobežo meži
сущ.Latviešu-krievu vārdnīca > ezeru no visām pusēm ierobežo meži
-
5 ezeru no visām pusēm ietver kalni
сущ.Latviešu-krievu vārdnīca > ezeru no visām pusēm ietver kalni
-
6 ieleju no visām pusēm ieskauj kalni
Latviešu-krievu vārdnīca > ieleju no visām pusēm ieskauj kalni
-
7 izklīst uz visām pusēm
гл.общ. разбрестись во все стороны, разойтись во все стороны -
8 koka zari plešas uz visām pusēm
сущ. -
9 pārdalīt uz pusēm
гл.общ. разделить пополам -
10 pārdalīšana uz pusēm
сущ.общ. разделение пополам -
11 pārlocīt loksni uz pusēm
гл.общ. перегнуть лист пополам, сложить лист пополам -
12 salocīt papīra loksni uz pusēm
гл. -
13 saskrēja ļaudis no visām pusēm
сущ.общ. набежали люди со всех сторон, сбежались люди со всех сторон -
14 šļakatas šķīst uz visām pusēm
общ. брызги летят во все стороны, брызги разлетаются во все стороны -
15 šļākstīt uz visām pusēm
-
16 šķembas aizsprāga uz visām pusēm
сущ. -
17 ūdens pašķīda uz visām pusēm
сущ. -
18 abām pusēm izdevīgs
взаимовыгодный————————обоюдовыгодный -
19 abām pusēm pieņemams
взаимоприемлемый -
20 aizpeldēt uz visām pusēm
расплыться
См. также в других словарях:
pusė — pùsė sf. (2) K, pusė̃ (4) Zt; H183, R, Sut, LsB278, M 1. SD270 viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių dalių, antroji dalis: Nieko sau – pradžia gera: pusės kumpio ir nėra J.Marcin. Bandelė vos tik pusės didumo, kaip kitos rš. Uždirbau devynis… … Dictionary of the Lithuanian Language
púhati — nesvrš. 〈prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje〉 1. {{001f}}(∅) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako ∼; slabo ∼; lagano ∼] 2. {{001f}}(što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku struju zraka bez namjere ili … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
puhati — púhati nesvrš. <prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA 1. (Ø) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako puhati; slabo puhati; lagano puhati] 2. (što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku… … Hrvatski jezični portal
bylavedys — bylavedỹs, ė̃ (neol.) smob. (34b) bylininkas: Buvo siekdinama viso teismo akivaizdoje, abiem bylavedžių pusėm dalyvaujant LTI351 … Dictionary of the Lithuanian Language
derinimas — dẽrinimas sm. (1) → 1 derinti: 1. Kada bus galas tam tavo dẽrinimui, lig prisderinsi kepurę! Ds. | Ugnies ir judesio derinimas turi būti ypač glaudus (kaujantis) rš. ║ Žodžių derinimas sakinyje rš. 2. Bus dẽrinimo, kol visas muzikas (stygas)… … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kakšėti — kakšėti, kàkši, ėjo intr. NdŽ taukšėti, kaukšėti: Katras karveliukų su snapu kakši, tai tas bus patinas Žvr. Tik Juliaus žingsniai aidu kakšėjo abiem pusėm alėjos V.Myk Put. | Bijojau ir galvos iškišt – ten tiktai kàkši (šaudo) Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
kirsti — 1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to 1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvietinis — kvietìnis, ė adj. (2) J, NdŽ, DŽ; SD310 → kvietys: Kvietìniai pyragai K. Išsikepiau tris plodeles (bandeles) kvietìnio ragaišio Vžns. Brolis liepė pačiai prikept daug blynų kvietinių LB236. Trečiam kubke kvietinis alus Aru52(Zt). Miltai… … Dictionary of the Lithuanian Language
laukti — 1 laukti, ia, ė intr. 1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Laukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo laukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška… … Dictionary of the Lithuanian Language
mataškoti — mataškoti, oja, ojo 1. žr. mataškuoti, uoja, avo 1: Prišoko prie manęs ir kad pradėjo rankom mataškoti apie ausis Krsn. Kerta dalge, mataškoja, abiem pusėm rugius kloja LTR(Klvr,Rdm). 2. intr. K.Būg eiti, rankomis mojuojant … Dictionary of the Lithuanian Language